Apie muilą

 

Kodėl natūralus rankų darbo muilas

Pamažu pradedame suprasti, jog šviežias, natūralus maistas yra vienas iš sveikatos ir geros savijautos garantų. Tačiau nemažiau svarbu ir ką tepame ant savo odos, kuo ją prausiame. Mokslo įrodyta kai kurių medžiagų greita rezorbcija į grazusis_350worganizmą per odą. Geriausias pavyzdys – nikotino ar estrogenų pleistrai. Panašiu principu per odą į kraujotaką patenka ir mūsų naudojamos kosmetikos dalys. Mums žymiai maloniau galvoti, jog į mūsų kūną patenka natūralūs aliejai, vaistažolių ištraukos ar eteriniai aliejai, nei petrochemikatai, konservantai, sintetiniai kvapikliai ar kitos balastinės medžiagos, galinčios sukelti alergijas, skatinti piktybinių auglių formavimąsi. Taip pat įrodyta, jog dauguma šiuolaikinės kosmetinės pramonės naudojamų petrochemikatų ir ypač sintetiniai kvapikliai sukelia odos dermatitus, egzemas, alergijas.

Mes siūlome iš kokybiškų natūralių žaliavų pagamintą produktą, kuris ne tik nupraus odą, bet natūraliai drėkins, pamaitins jos neišsausinant ir nesudirginant. Kadangi kvapui išgauti naudojame tik augalų eterinius aliejus, kiekviena vonia taps ir mini aromaterapijos seansu.

 

Kas yra muilas

Muilas susidaro riebalus paveikus šarmu. Reakcijos, vadinamos saponifikacija, metu susidaro muilas ir glicerinas. Muilas plauna dėl bipolinės jo molekulės struktūros: ilga molekulės uodega artima aliejui, o galva – vandeniui. Uodega ieško aliejinės terpės, pavyzdžiui odos ar audinio nešvarumų, ir prie jų prisikabina, o galva stengiasi prisijungti prie vandens, taip su vandens srove nuplaunami prie muilo uodegos prikibę riebalai ir nešvarumai. Glicerinas yra “antrinė” muilo gamybos žaliava. Kadangi tai brangi ir labai vertinga medžiaga (dėl sugebėjimo pritraukti vandenį turi išskirtinių drėkinančių savybių), pramoniniai muilo gamintojai jo muile nepalieka. Mūsų muiliuke išlieka visas natūraliai susidarę glicerinas, o jo susidaro nemaža dalis - apie 10 procentų.

 

Natūralaus muilo bazė - aliejai

Natūralaus muilo pagrindą sudaro riebalai. Mūsų muilas gaminamas iš kokybiškų augalinių aliejų. Mes nenaudojam jokių gyvulinių riebalų, taip pat nenaudojam ir mineralinių, iš naftos gautų aliejų.

frangi_bowl_350wAliejai yra sudaryti iš riebiųjų rūgščių molekulių. Riebiosios rūgštys gali būti sočios ir nesočios. Didžiąją dalį sočiųjų rūgščių turintys aliejai kambario temperatūroje yra kieti (palmių, kokoso aliejai, kakavos sviestas), o nesočiųjų rūgščių aliejai – skysti (alyvuogių, sojų, rapsų, saulėgrąžų, migdolų, avokadų, linų sėmenų ir tt.).

Dėl riebiųjų rūgščių sudėties ypatumų įvairūs aliejai suteikia muilui skirtingas savybes, todėl tinkamos proporcijos receptūroje yra vienas iš muilo kokybės garantų.

Muilo gamyboje aliejus – karalius yra kokosas. Tai vienintelis aliejus, suteikiantis purią mažų burbuliukų putą, deja vien kokosinis muiliukas labai greitai išsimuiluoja, o ir jo puta per greitai „užgęsta“. Visas šias savybes pataiso palmių aliejus – stabilizuodamas putą ir padarydamas muiliuką kietą, ilgai galiojantį. Fabrikai gaminantys iš natūralių žaliavų (didžioji dauguma beje to nedaro) tuo ir apsiriboja. Gamindami rankų darbo muilą mes turime daug platesnes galimybes, kurias suteikia skystieji aliejai. Nesočios riebiosios rūgštys esančios alyvuogių, rapsų it kt. aliejuose suteikia muiliukui odą drėkinančių ir maitinančių savybių. Štai dėl ko rankų darbo muiliukas nesausina odos. Dar būtina paminėti šaltojo proceso ypatumus – visas išliekantis augalinis glicerinas, puikus odos drėkintojas, ir 5 procentai muile palikto odą maitinančio aliejaus - štai ir visiškai kitos „klasės“ odos priežiūros priemonė.

 

Šarmas – ar tai „blogai“

Šarmas yra medžiaga, paverčianti aliejų į muilą ir gliceriną. Manantiems, kad šarmas yra kažkas „blogo“ noriu pabrėžti - be šarmo jokio muilo pagaminti neįmanoma. Tai medžiaga, transformuojanti aliejų į muilą. Senovėje šarmo šaltinis buvo medžių ar augalų pelenai, kuriuos mirkant vandenyje būdavo gaunamas šarminis vanduo. Tikslią tokio tirpalo koncentraciją nustatyti būdavo labai sunku, todėl šiuolaikinio muilo gamyboje naudojame gryną šarmą, gaunamą elektrolizės būdu iš druskos ir vandens. Kietam muilui gaminti naudojamas natrio, o skystam – kalio šarmas.

Natrio šarmo kiekis yra apskaičiuojamas pagal specialias lenteles gramo tikslumu. Tikslios proporcijos yra labai svarbios, nes įdėjus per daug šarmo muilas bus šiurkštus, degins odą, o per mažai – bus per minkštas ir riebios konsistencijos. Savo muiliuke mes paliekame nedidelį (5 procentų) riebalų antviršį. Laisvieji aliejai tolygiai pasiskirsto muilo masėje, suteikia muiliukui švelnumo, odą maitinančių savybių ir užtikrina, kad galutiniame produkte neliks nesureagavusio šarmo. Kadangi šarmas pilnai sureaguoja ir galutiniame produkte jo nėra, jis nėra minimas produkto sudėties aprašyme ir visiškai nekenkia muiliuko natūralistinei koncepcijai.

 

Kaip mūsų muiliukai gaminami

Mes gaminame muilą šaltuoju būdu. Tai metodas, kai muilo formavimosi metu nėra naudojamas joks išorinis šilumos šaltinis – muilas gaminasi savo reakcijos generuojamos šilumos poveikyje.

Dar yra karštasis muilo gamybos būdas, naudojamas fabrikuose, kai muilo masė kaitinama aukštoje temperatūroje.

Atsvėrus reikiamus pagal receptą aliejus, jie šildomi kol ištirpsta sotieji riebalai ir visa aliejų puokštė gražiai apsijungia.

Natrio šarmas tirpinamas vandenyje. Šiame etape reikia laikytis ypatingų saugumo instrukcijų, kad neapsideginti ar kitaip nepakenkti sau ir aplinkiniams.

Kai aliejai ir šarmas pasiekia vienodas temperatūras, šarmo tirpalas pilamas į aliejų mišinį ir maišoma. Palengva masės konsistencija pradeda keistis, tirštėti, kai ji tampa tarsi pudingas, angliškai „light trace“ stadija, dedame papildomas medžiagas – vaistažoles, augalinius dažus, eterinius aliejus. Šiame etape neretai tenka dirbti labai greitai, nes muiliukas – tarsi savarankiškas organizmas kaskart elgiasi skirtingai: kartais jis tirštėja pamažu, o kartais bemaž akimirksniu.

Tirštėjančią masę pilame į formas ir uždengę paliekame. Formoje muilo masė pradeda šilti – tai rodo kad aliejų virtimo į muilą (saponifikacijos) reakcija vyksta teisingai. Maždaug po 12 val, muiliukui atvėsus ir sukietėjus jį galima išimti iš formos ir pjaustyti norimo dydžio gabalėliais. Supjaustytas muiliukas paliekamas gerai vėdinamoje patalpoje „brandintis“. Per tą laiką nugaruoja vandens perteklius, muiliukas kietėja, balansuojasi jo pH ir maždaug po 3 savaičių tampa tinkamu naudoti.

 

Kaip pasirūpinti savo muiliuku

Labai svarbu muiliuką laikyti gerą nutekėjimą užtikrinančioje muilinėje. Jei muiliukas stovės vandens balutėje, jis pamažu ims skystėti, tižti ir greičiau išsimuiluos. Tarp naudojimų džiūvantis muiliukas išliks tvirtas ir tarnaus jums žymiai ilgiau.

 

paruošė "Lemurijos" įkūrėja, med. m. dr. Ilona Rajeckaitė

 
© 2009 Lemurija